Debesų kompiuterijos idėja nėra nauja. Ir tai, ką daugelis darome savo asmeniniu kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu šiandien, tiesa sakant, reikalauja debesų kompiuterijos resursų. Laikui bėgant pasikeitė debesies mastas ir galia, todėl keičiasi ir požiūris į tai, kaip debesų kompiuterija gali būti mums naudinga.

Tobulėjančios technologijos ir spartus verslo aplinkos vystymasis pakeitė ir debesų kompiuterijos status quo.

Didelės verslo įmonės nenumaldomai siekia auginti savo serverių galingumus, kad apdorotų didžiulius duomenų masyvus ar suteiktų pilną šiuolaikinio interneto funkcionalumą savo klientams.

Debesų kompiuterijos koncepciją galime atsekti nuo praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio pradžios, kai MIT (Massachusetts Institute of Technology) kompiuterių mokslininkas ir Tiuringo apdovanojimo laureatas Johnas McCarthy sugalvojo Utility computing – kompiuterių paslaugų programą. Jos koncepcija labai paprasta: tai toks paslaugų teikimo būdas, kai paslaugų tiekėjas suteikia skaičiavimo resursus ir apmokestina klientus už konkretų resursų panaudojimą, o ne fiksuotą mokestį. Labai panašiai, kaip šiuolaikinės elektros kompanijos apmokestina savo vartotojus. Ir tai tapo labai dideliu verslu tokios kompanijoms, kaip IBM.

Leidinyje the Atlantic Monthly 1964m. gegužės men. buvo atspausdinta publikacija: “Ateities kompiuteriai” , kur jos autorius Martin Greenberger atkreipė dėmesį į tai, kad “pažangios ateities aritmetinės mašinos” dabar naudojamos ne tiktai akademinėse institucijose moksliniams skaičiavimams ir tyrimams, bet ir verslui- tokioms funkcijoms, kaip apskaita ir inventorizacija atlikti. Savo publikacijoje jis numatė, kad ateityje kompiuteriai bus universalūs ir apraizgys visą šalį, kaip elektros tinklai.

Tapo aišku, kad informacinių paslaugų poreikis sparčiai kils. Bet išliko klausimas: ar tokio tipo paslaugos bus reguliuojamos, kaip energetikos pramonėje, ar jas galės teikti bet kurie privatūs tiekėjai? Žinoma, didžiosios kompanijos tokios, kaip IBM matė pasakiškas galimybes šio tipo versle, todėl stengėsi monopolizuoti rinką, kad gautų kuo didesnį pelną.

Tai, ką IBM teikė kompiuterių paslaugų programoje, galima būtų beveik pavadinti serverio nuoma, leidžiančia už tam tikrą mokestį didelėms įmonėms, pavyzdžiui bankams gauti skaičiavimo pajėgumus iš savo milžiniškų skaičiavimo mašinų.

Personaliniai kompiuteriai tampa mažesni ir labiau įperkami.

Žinoma, kai personaliniai kompiuteriai plačiai paplito, kompiuterų paslaugų programa tapo beveik nereikalinga. Kompiuteriai tapo labiau įperkami, jie tapo mažesni, o juos naudoti pasidarė žymiai paprasčiau.

Buvo dar vienas faktorius, kuris lėmė kompiuterių paslaugos programos nykimą auštant personalinių kompiuterių eros aušrai. Techniniai apribojimai susiję su duomenų pralaidumu, laisvos vietos kietajame diske stygius tiesiog dar neleido debesų kompiuterijai natūraliai augti ir plėtotis. Kaip bebūtų gaila, dar nebuvo sukurta reikalingo tipo technologijų infrastruktūra.